verpstelis

verpstẽlis sm. (2) Š žr. verpstukas: 1. Ob, Ds, Antz Karvalato nebuvo, vepstẽlis buvo labiau, pirštuose suko Rš. Linus verpiam verpsteliù Km. Kas neturėdavo kalvarato, pasitaisydavo ant verpstelio Ps. Kol nebuvo ratelių, moterys verpdavo su verpsteliù Svn. Verpsteliùs berniokai sumaišo, tos [verpėjos] neatpažįsta Šmn. Atsisėdo našlaitė ant kūgio šieno ir verpia su verpsteliu LTR(Slk). Sviesiu sviesiu verpstelį po suolu, eisiu eisiu tėvelio sveikint LMD(Tvr). Aukso verpstẽlis, šilko kuodelis, tai te mano tai motulė (d.) Ad. ║ Apie namų audimą liudija moterų kapuose ir piliakalniuose randami moliniai, akmeniniai ir gintariniai verpsteliai rš. Be keramikos, šiame plote rastas vienas molinis dvigubo nupjauto kūgio verpstelis rš. 2. LKKXVII123(Alks, Jž, Rš, Lb, Ck, Strn, Švnč, Ker). ║ Dkšt, LKKXVII130(Pbr, Pin, Mžš, Šd) Ir išdegina, ir rožytes padirba, ir paprasta lentutė. To lentutė ar (taip pat) [vadinama] verpstẽlis Svn. Seniau verpstẽlį visaip išpjaustydavo Rz. ║ LKKXVII123(Jnšk, Pmp, Rk, Zr, Dbk). 3. Verpstẽliai LKAI127(Krns, Slk, Dkšt). 4. LKAI141(Jdp) žr. verpstė 7.